Savo veiklą pradėję dar 2010 m., Impro241 per dešimtmetį spėjome aplankyti net atokiausius Lietuvos kampelius, pasirodyti festivaliuose bei privačiuose renginiuose. Pažįstama „Bliuzo naktys“ ir kitų festivalių lankytojams trupė ne tik rengia improvizacinius teatro pasirodymus, bet ir veda šio meno mokymus visiems, kas trokšta pasisemti naujų idėjų ir drąsos.
Šiuo metu komandą sudaro 4 pašėlę improvizatoriai: Eimantas Sakalauskas, Benas Rupeikis, Paulius Stravinskas ir Silvija Šumskienė, o jų pasirodymą papildo atmosferinės muzikos kūrėjai 🎸 Kęstutis Vaitkevičius (elektrinė gitara) bei 🥁 Tomas Urbanavičius (elektriniai būgnai).
MŪSŲ KOMANDA
Benas Rupeikis
Improvizacija man visada buvo tas dalykas, kuris žavėjo ir suteikė daug
adrenalino. Studijų metais išbandęs improvizacijos meną supratau, kad
jausmas stovint ant scenos nieko nežinant yra labai panašus, kaip
stovėti ant kalno atbrailos su snieglente ir jausti, jog nuo tavęs priklauso
tik tiek, kiek esi pasiruošęs, kiek esi akimirkoje ir seki aplinką, kuri
diktuoja tau tolimesnius veiksmus. Koncentracija, susitelkimas į dabartį ir
buvimas čia ir dabar. Tik skirtumas tas, kad improvizacijoje gali
„susimauti“, gali rizikuoti ir išbristi sausas.
Mano stiprioji pusė? Energija ir pozityvumas, kuris išjudina net
ir labiausiai sustingusius nuo baimių žmones.
Silvija Šumskienė
Mokyti improvizacijos pradėjau 2012 m. kai pradėjau dirbti teatro mokytoja
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje. Tada improvizaciją taikiau kaip įrankį
atrasti bendrą kalbą su mokiniais, išlaisvinti juos nuo kažkokių strereotipinių
klišių, mokyti suprasti pasaulį šiek tiek kitaip nei kitose pamokose. Man tai be
galo patiko ir sekėsi. O po ketverių metų pradėjom su Benu ir Eimantu mokyti
suaugusiuosius.
Iš improvizacijos išmokau nebijoti parodyti savo mokiniams, kad ir aš daug ko
nežinau, kad štai šis pratimas ar metodas išbandomas pirmą kartą ir aš nežinau, kaip
jis pavyks. Išmokau nesistengti būti geriausia šioje srityje. O tiesiog mėgautis ir tą
džiaugsmą suteikti kitiems.
Šiuo metu auginu mažylį sūnų, buvau padarius priverstinę pauzę ir jau dabar po
truputį vėl jaučiu, kad mane kviečia improvizaciją 🙂
Eimantas Sakalauskas
Man teatro improvizacija yra nuostabus būdas padėti žmonėms bendrauti vieniems su kitais ir
atgaivinti žaidimo džiaugsmą. Įdomu stebėti procesus kurie vyksta veikiant nežinomybėje. Tai yra
kūrybinis sportas lydimas autentiškų asmeninių ir socialinių patirčių, kuriame dalyvauju jau daugiau
nei dešimt metų.
Yra trys komunikaciniai įrankiai, kuriuos improvizuodami treniruojame: tai verbalinė kalba, kūno
kalba ir dėmesingumas. Tačiau gyvenimo scenoje dažnai naudojamės tik pirmuoju elementu, ir
tampame „kalbančiomis galvomis“. Todėl man vienas svarbiausių ir įdomiausių klausimų – kaip
kūrybinę energiją nukreipti į raumenis, judesį, plaučius ir garsą. Kaip partneriauti su kolegomis
atsisakius žodžių. Judesio bei muzikiniai improvizacijos žaidimai yra tai, kas visada puikiai veikia,
žaibiškai pakelia nuotaiką, įgalina kūną, leidžia kūrybiškai spręsti problemas ir patirti visiškai naują
bendravimą su treniruočių partneriais.
Eglė Kordiukovaitė
Improvizacijoje mane žavi tai, kad viskas vyksta žaibišku greičiu, jausmas lyg važiuotum greitai dviračiu nuo kalno pasileidęs rankom ir dar užsimerkęs. Žiauriai baisu, bet žiauriai gera. Tu nesirenki „pačio geriausio varianto“, tiesiog imi ir darai. Improvizacija tampa tavo gyvenimo būdas, kuris tave įkvepia, pamoko ir žinoma išjudina iš komforto zonos.